Nuo jų dažnai priklauso vestuvių pokylio sėkmė. Piršliai vadovauja vestuvių pokyliui, sako kalbas, organizuoja šokius, žaidimus
ir t. t. Kartais samdomi profesionalūs piršliai. Iš senų laikų likusi
tradicija, kad piršlys turi išpirkti jaunamartę (iš pabrolių ir kt.).
Viena seniai susiklosčiusi vestuvių tradicija – pabrolių ir pamergių
palyda. Įprastai jaunuosius lydi trys, kartais ir daugiau porų.
Dabartiniais laikais kartais vestuvėse apsiribojama ir viena pora.
Dažnai palydą komplektuodavo iš neporinio porų skaičiaus. Palydoje
išskiriama pirmoji pora, pirmoji (vyriausioji) pamergė ir pirmasis
pabrolys. Paprastai tai būna artimiausi jaunųjų draugai, rečiau artimi
giminaičiai.
- Vyriausios pamergės pareigos
Jos susiklostė per ilgus amžius.
Šiuo metu jos keičiasi ir paprastėja. Visų pirma, pirmosios pamergės
pareiga – organizuoti jaunajai mergvakarį. Pamergės dažnai vestuvių
išvakarėse arba vestuvių rytą puošia namus (ar kitą vietą, kur vyks
vestuvių pobūvis) vaikikais, gėlėmis.
Vadovauja vyriausioji pamergė. Puošiamos kėdės ir vieta, kur sėdės
jaunieji – vadinamas jaunųjų kampas. Kartais pasitelkiama nemažai
fantazijos, kad jaunųjų vieta už stalo išsiskirtų.
Vestuvių pokylio metu pamergė ir pabrolys dažnai sako tostus.
Vyriausioji pamergė, prieš vykstant į santuokų ceremoniją, padeda
nuotakai apsirengti vestuviniais rūbais, vėliau, kartu su svočia
rūpinasi svečių vaišinimu. Kartais, pagal tradiciją, vyriausioji pamergė
nupina nuotakai vainiką. Pamergė vainikėlį prisega nuotakai prie
nuometo, pabroliui įteikia dovaną – juostą ar nosinę. Tačiau dažniausiai
vainikėlis būna perkamas. Šis momentas atspindi ankstesnę vyriausiojo
pabrolio, atstovavusio jaunikio giminei, reikšmę.
- Vyriausiojo pabrolio pareigos
Jis vadovauja puošiant jaunųjų kortežo automobilį. Taip pat dažnai sako tostus, būna vienas svarbiausių vakaro asmenų.
- Pabrolių ir pamergių pareigos
Pabroliai ir pamergės lydi jaunuosius į santuokų ceremoniją. Sudarius
santuokos aktą, vyriausioji pamergė persega nuotakai vainikėlį iš
kairiosios pusės į dešiniąją, o vyriausiasis pabrolys – jaunikio gėlytę
iš švarko kairiojo atlapo į dešinįjį. Šis paprotys simbolizuoja, kad jaunieji jau tapo vedusiais.
Išskirtinis dėmesys bei pagarba jaunųjų porai išreiškiamas ir „gėlių
tiltu“: pabroliai ir pamergės, jauniesiems išeinant iš aktų salės ar
bažnyčios, prasiskiria, padarydami taką, ir meta į viršų gelių žiedus
bei ryžius. Taip linkima jaunavedžiams vaisingo vedybinio gyvenimo,
gražių atžalų ir sėkmės. Tam vadovauja vyriausioji pamergė.
Sugrįžus ir išpirkus užstalę, visų pirma už stalo galo svočia sodina jaunųjų tėvus.
Jiems iš kairės atsisėda jaunieji, svočia, piršlys, vyriausioji
pamergė, vyriausias pabrolys ir kiti pabroliai su pamergėmis. Jeigu nėra
piršlių, jų vietas užima pirmoji pora.
Per vestuves pabroliai, ypač pirmieji, talkina piršliui: padeda
išpirkti kelią, važiuojant į pokylių salę iš santuokos ceremonijos, taip
pat su piršliu dera ir išperka užstalę. Šiuolaikinėse vestuvėse
pabroliai stengiasi „pavogti“ nuotaką. Tai pavykus, reikalauja surasti
arba išpirkti jaunamartę. Čia vadovauja vyriausiasis pabrolys.