Vestuvės arba vedybos – ceremonija, iškilmingas renginys, kuriuo švenčiama santuokos pradžia. Vestuvių tradicijos ir papročiai priklauso nuo kultūros, tautos, tikėjimo, socialinio luomo. Senovės lietuvių pasaulėžiūroje vestuvės buvo vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo virsmų (greta gimimo ir mirties).
Puslapiai
2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis
Lietuviškos vestuvių tradicijos..
- Piršliai
- Pirmoji pora
- Vyriausios pamergės pareigos
Vestuvių pokylio metu pamergė ir pabrolys dažnai sako tostus. Vyriausioji pamergė, prieš vykstant į santuokų ceremoniją, padeda nuotakai apsirengti vestuviniais rūbais, vėliau, kartu su svočia rūpinasi svečių vaišinimu. Kartais, pagal tradiciją, vyriausioji pamergė nupina nuotakai vainiką. Pamergė vainikėlį prisega nuotakai prie nuometo, pabroliui įteikia dovaną – juostą ar nosinę. Tačiau dažniausiai vainikėlis būna perkamas. Šis momentas atspindi ankstesnę vyriausiojo pabrolio, atstovavusio jaunikio giminei, reikšmę.
- Vyriausiojo pabrolio pareigos
- Pabrolių ir pamergių pareigos
Išskirtinis dėmesys bei pagarba jaunųjų porai išreiškiamas ir „gėlių tiltu“: pabroliai ir pamergės, jauniesiems išeinant iš aktų salės ar bažnyčios, prasiskiria, padarydami taką, ir meta į viršų gelių žiedus bei ryžius. Taip linkima jaunavedžiams vaisingo vedybinio gyvenimo, gražių atžalų ir sėkmės. Tam vadovauja vyriausioji pamergė.
Sugrįžus ir išpirkus užstalę, visų pirma už stalo galo svočia sodina jaunųjų tėvus. Jiems iš kairės atsisėda jaunieji, svočia, piršlys, vyriausioji pamergė, vyriausias pabrolys ir kiti pabroliai su pamergėmis. Jeigu nėra piršlių, jų vietas užima pirmoji pora.
Per vestuves pabroliai, ypač pirmieji, talkina piršliui: padeda išpirkti kelią, važiuojant į pokylių salę iš santuokos ceremonijos, taip pat su piršliu dera ir išperka užstalę. Šiuolaikinėse vestuvėse pabroliai stengiasi „pavogti“ nuotaką. Tai pavykus, reikalauja surasti arba išpirkti jaunamartę. Čia vadovauja vyriausiasis pabrolys.
Šiek tiek istorijos...
Šiek tiek istorijos...
- Sužadėtuvių žiedas
- Vestuvių žiedas
- Vestuvinė suknelė
Nuo pat vestuvių dienos iki mirties ištekėjusi moteris negalėjo viešai rodytis vienplaukė – taip žmonės atskirdavo, kuri jau susaistyta santuokos saitais, o kuri dar tik vėjavaikė.
Šiandien Lietuvoje dauguma merginų renkasi tradicines baltas sukneles. Kiekviena nuotaka šią ypatingą dieną nori jaustis išskirtinė. Vienos merginos linkę laikytis tradicijų ir puoštis tik baltomis suknelėmis, kitos ieško šviesaus sidabro, perlo baltumo, dramblio kaulo ar šampano spalvos suknelių.
Kai kurios renkasi ilgas ar net žemę siekiančias sukneles su šleifais, o kitos pirmenybę teikia netradicinio ilgio apdarui, įvairioms spalvoms ir modeliams, atsisako nuometų.
- Vestuvių ceremonija
Dar viena graži ir prasminga tradicija – uždegti žvakę. Abiejų jaunųjų tėvai uždega po žvakę, o jaunieji nuo jų prisidega savąją žvakę. Šitaip pora parodo savo individualumą bei primena apie naujos šeimos sukūrimą.
Beveik kiekvienose šiuolaikinėse vestuvėse jaunoji į viršų meta puokštę. Tikima, kad kuri ją pagauna, greitu metu sėkmingai ištekės. Taip jaunoji tarytum atiduoda dalį savo laimės ateinančiai porai.
Donato Montvydo ir Veronikos Brasaitės vestuvės
Antradienio popietė buvo ypatinga dainininkui Donatui Montvydui.
25-erių atlikėjas šventė vestuves su savo išrinktąja – dviem metais
vyresne šokėja Veronika Brasaite. Viename sostinės viešbutyje vykusi
šventė buvo slepiama nuo smalsių akių – laiminga pora, kuri per
artimiausias savaites susilauks kūdikio, nusprendė šia diena mėgautis
tik šeimos narių ir artimiausių žmonių rate.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)