Lietuviškos vestuvių tradicijos..

• Piršliai

Nuo jų dažnai priklauso vestuvių pokylio sėkmė. Piršliai vadovauja vestuvių pokyliui, sako kalbas, organizuoja šokius, žaidimus ir t. t. Kartais samdomi profesionalūs piršliai. Iš senų laikų likusi tradicija, kad piršlys turi išpirkti jaunamartę (iš pabrolių ir kt.).

• Pirmoji pora

Viena seniai susiklosčiusi vestuvių tradicija – pabrolių ir pamergių palyda. Įprastai jaunuosius lydi trys, kartais ir daugiau porų. Dabartiniais laikais kartais vestuvėse apsiribojama ir viena pora. Dažnai palydą komplektuodavo iš neporinio porų skaičiaus. Palydoje išskiriama pirmoji pora, pirmoji (vyriausioji) pamergė ir pirmasis pabrolys. Paprastai tai būna artimiausi jaunųjų draugai, rečiau artimi giminaičiai.

• Vyriausios pamergės pareigos

Jos susiklostė per ilgus amžius. Šiuo metu jos keičiasi ir paprastėja. Visų pirma, pirmosios pamergės pareiga – organizuoti jaunajai mergvakarį. Pamergės dažnai vestuvių išvakarėse arba vestuvių rytą puošia namus (ar kitą vietą, kur vyks vestuvių pobūvis) vaikikais, gėlėmis. Vadovauja vyriausioji pamergė. Puošiamos kėdės ir vieta, kur sėdės jaunieji – vadinamas jaunųjų kampas. Kartais pasitelkiama nemažai fantazijos, kad jaunųjų vieta už stalo išsiskirtų.
Vestuvių pokylio metu pamergė ir pabrolys dažnai sako tostus. Vyriausioji pamergė, prieš vykstant į santuokų ceremoniją, padeda nuotakai apsirengti vestuviniais rūbais, vėliau, kartu su svočia rūpinasi svečių vaišinimu. Kartais, pagal tradiciją, vyriausioji pamergė nupina nuotakai vainiką. Pamergė vainikėlį prisega nuotakai prie nuometo, pabroliui įteikia dovaną – juostą ar nosinę. Tačiau dažniausiai vainikėlis būna perkamas. Šis momentas atspindi ankstesnę vyriausiojo pabrolio, atstovavusio jaunikio giminei, reikšmę.

• Vyriausiojo pabrolio pareigos

Jis vadovauja puošiant jaunųjų kortežo automobilį. Taip pat dažnai sako tostus, būna vienas svarbiausių vakaro asmenų.

• Pabrolių ir pamergių pareigos

Pabroliai ir pamergės lydi jaunuosius į santuokų ceremoniją. Sudarius santuokos aktą, vyriausioji pamergė persega nuotakai vainikėlį iš kairiosios pusės į dešiniąją, o vyriausiasis pabrolys – jaunikio gėlytę iš švarko kairiojo atlapo į dešinįjį. Šis paprotys simbolizuoja, kad jaunieji jau tapo vedusiais.
Išskirtinis dėmesys bei pagarba jaunųjų porai išreiškiamas ir „gėlių tiltu“: pabroliai ir pamergės, jauniesiems išeinant iš aktų salės ar bažnyčios, prasiskiria, padarydami taką, ir meta į viršų gelių žiedus bei ryžius. Taip linkima jaunavedžiams vaisingo vedybinio gyvenimo, gražių atžalų ir sėkmės. Tam vadovauja vyriausioji pamergė.
Sugrįžus ir išpirkus užstalę, visų pirma už stalo galo svočia sodina jaunųjų tėvus. Jiems iš kairės atsisėda jaunieji, svočia, piršlys, vyriausioji pamergė, vyriausias pabrolys ir kiti pabroliai su pamergėmis. Jeigu nėra piršlių, jų vietas užima pirmoji pora.
Per vestuves pabroliai, ypač pirmieji, talkina piršliui: padeda išpirkti kelią, važiuojant į pokylių salę iš santuokos ceremonijos, taip pat su piršliu dera ir išperka užstalę. Šiuolaikinėse vestuvėse pabroliai stengiasi „pavogti“ nuotaką. Tai pavykus, reikalauja surasti arba išpirkti jaunamartę. Čia vadovauja vyriausiasis pabrolys.